nuvelti

1 nuvélti, nùvelia, nuvė́lė 1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivė́lę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo] nuvélti par penkis centimetrus storio Grd. Milas gražiai nuvéltas Grž. Bovelna apmes, vilnums ataus, paskuo nuvéls Rdn. Kiti numie kubile nuvéls, suspaus, sukočios [milą] Rdn. Čystą milą vilnonį audė, paskuo nùvela ir pasiūna Akm. Audeklas buvo nuvéltas ir nuspaustas Vkš. Buvo atsiradusi toki mašina gera, ka įduosiam, ka nuvéls, ka spindės drabužiai Pkl. ║ Š, DŽ¹, Rm, Vkš veliant pagaminti: Jis dėvi skrybėles iš vilnų nuvéltas NdŽ. Nuvė́lė puikius man čebatus! Mrj. Nuvéldavau pardien vailokus Alz. Dėl pykčių žiemos tai turiu da veilokus – Anykščiuos nuvė́lė Slm. | refl. tr. Š, Sdb: Turu gražius veilokiukus nusivė́lusi, tik par blauzas siauri Krš. Žiemą liūbam tūbus nusivélti Sd. Senesniai gi veilokais [nešioja], nusìvelia Vdn. Va tokiuos ir veilokus turiu, ir tam tyčia nusivė́lus su kaliošais, ale sunku [eiti] Slm. Nusivė́liau tokius veilokus, ka žiema daba nusispjaut Žg. Žaisdavom su sviedinėliu vaikai, nusivéldavom [jį] iš karvės plaukų Svn. Jų kepurės visos palšos, iš šuns uodegų nuvéltos (d.) Plk. ║ refl. veliant susitraukti: Argi galėjo milas tiek daug nusivélti? Užv. 3. tr. pašalinti (pasišiaušusį, susivėlusį paviršių), nuskusti, nupjauti, nugramdyti: Kolei nuvė́lė (nuskuto) barzdelę, i britva atšipo Dglš. I glotna pieva – nuvė́liau (nušienavau) Švnč. ║ dėvint nutrinti (paviršiaus pūkus), nudėvėti: Kap tu greit kelnes nuvė́lei, da tik du mėnesiai, kap siuvo Mrj. | refl.: Nusìvelia, nusinešioja, išsiskiedėja išsiskiedėja, pradeda kiurt [milas] Svn. 4. tr. aplipdyti (pūkais ir pan.), apvelti: Rūbai pūkais nuvelti rš. ║ išvolioti, nešvarumais ištepti: Tos mergaitės savo paltus nuvė́lė, nušniaukštė Mrj. Visas nuvéltas, numakotas atsikėlė iš dumblynės Grž. Negraibyk, da nuvélsi Kri. Gi kas ten ant turgaus pirks iš jo tą mėsą, nuveltą, nubjaurotą Sln. | refl.: Nu i kur tu teip nusivė́lei, musiau vėl visus griovius išvoliojai? Žg. Ana girta, nusivaliojusi nusivė́lusi kaip vel[nia]s Trk. Parsinešė nusivėlusią katę Plng. Valgom [keptus žirnius], o nusivė́lę, murzini, bet patenkinti Sk. Jis eina į kalvę, nusìvelia Lg. ^ Nusivėlus kaip kiaulė LTR(Jnš). 5. tr. patepti gydomuoju tepalu: Su kiaušio tryniu nuvela ir paliekta par naktį, rytą numazgoja [pašiurpusią, pleiskanojančią veido odą] Sln. | refl.: Žaliuoju muilu nusivėlus pabūt, paskui nusimazgot (gydant niežus) Sln. 6. tr. klojant, lipdant padaryti: Gera krovėja moka nuvélti vežimą be kerčių Krš. Šituos molinius tvartus mes nuvė́lėm Iš. 7. tr. padaryti kokį sunkų darbą: Nuvė́lė (nunešė) miestan didžiausį krepšį kiaušinių parduot Švnč. Ažkart nenuvélsi bulbų Dglš. 8. tr. Mrj, Lp, Trk pradanginti, nukišti, nudėti kur: Ir kas galėjo teip tolie nuvélti tą skarą? Sd. | refl.: Kur toj skepeta galėj[o] nusvélt!? Db. Padėk raktą atskirai, kad nenusivel̃tų kur Šn. Nupuolė ir nusivė́lė Kr. 9. refl. Trk nueiti kur nereikia: Kur ana nusivė́lė, t. y. nuėjo J. Žiūrėk, kur ta karvė nusivė́lusi J. 10. tr. prk. numesti, pašalinti: Ir gaspadorius jau atsikėlęs, nuo savę miego naštą nuvė́lęs šeimyną kelia BM420. 11. intr. suktai, neaiškiai pakalbėti, nepasakyti tiesos, numeluoti: Su boboms nepradėk ginčyties, vels vels i nuvéls sau Krš. 12. tr. Dsn prk. nupirkti: Tai nuvė́lė man mamulė šilko suknelelę Švnč.

◊ káilį nuvélti KŽ prilupti: Jei jį sugaus, káilį nuvel̃s gerai, kad ilgai minėtų NdŽ.

\ velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; parvelti; pervelti; pravelti; privelti; razvelti; suvelti; užvelti